Iš profesoriaus Daktaro Aismirda dienoraščio:
1966 liepos 16diena.
Pabudau labai anksti,nes miegojau ypatingai šūdinai.Nuėjau į tualetą,pasikasiau kiaušinius,primyžau į stiklinę kolbą būsimiems tyrimams.Myžalai kaip myžalai-nieko įspūdingo.
Bet visas įdomumas prasidėjo tada,kai pakėliau unitazo dangtį.Ten plūduriavo didelis,riebus,rudas šūdas.
Labai nustebau,nes prieš tai nešikau,o gyvenu vienas.Iš karto galvoje atsirado klausimas-ir kur atkeliavo šūdas.
Pirmiausia nepatikėjau savo akimis ir galvojau,kad vaidenasi,tačiau pauosčius ir pačiupinėjus įsitikinau-tikrų tikriausias šūdas.Vėlesni tyrimai parodė,kad tai žmogaus šūdas,tačiau iš kur tas šūdas atkeliavo nesužinojau.
Kiti mokslininkai sakė,kad šūdas tikriausiai atkeliavo iš savo gimtinės - subinės.
Kai pilnai įsitikinau,kad tas mano klozeto lankytojas yra žmogaus šūdas,nusprendžiau išsiaiškinti kaip jam pavyko pas mane atkakti.Atidžiai apžiūrėjęs klozetą neradau jokių šūdo slydimo žymių.To pasekoje supratau,kad pirminio sąlyčio su unitazu šūdas neturėjo ir nukrito arba iš dangaus arba atkeliavo kanalizacijos vamzdžiais...arba kitame klozete atsivėrė tarpklozetinis portalas ir šūdais atkeliavo šūdo vartais.
Kitaip ir būti negalėjo.Šūdai neskraido,o kanalizacijos vamzdžiai neturėtų leisti šūdams grįžti atgal į pradinį tašką- klozetą.
Kiek vėliau susitikau su kitais mokslininkais ir jie patvirtino,kad tarpklozetinis šūdų keliavimas yra labai realus ir ateityje taip galėtų keliauti ne tik šūdai,bet ir žmonės,arkliai ar automobiliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą