Byb**lija

Pradžioje Dievas sukūrė žmogų ir šūdą.
Žmogus buvo be smegenų ir tuščias, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia smaukėsi iš kampo į kampą neturėdama ką veikt.
Dievas tarė: "Teatsiranda šviesa!" ir žmogaus anusas prasižiojo.
Dievas matė anūsą ir, kad tai buvo gerai, tam tikra prasme, Jį tai jaudino, ir Dievas atskyrė anusą nuo falo.
Dievas pavadino anusą šiknaskyle, o falą-bybiu. Tai buvo žopa ir birka- pirmieji, reprodukcija nepasižymintys organai.
Dievas tarė: "Teatsiranda tvirtuma tarp šūdo, ir ji teatskiria šūdo gabaliukus!"
Dievas padarė tvirtumą ir atskyrė šūdukus, kurie buvo tvirti spiriukai, nuo trydos, kuri buvo tryda. Ir taip įvyko.
Dievas pavadino tvirtumą užkietėjimu. Tai buvo užkietėjimas ir tryda- antrieji daug džiaugsmo nesuteikiantys ir reprodukcija nepasižymintys dariniai.
Dievas tarė:"Tesusirenka šūnų augintojai šūdus ir teišmeta juos į klozetą!" Ir taip įvyko.
Dievas pavadino, susirenkančius kultūringais, o tuos kitus- urodais. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai, o jei ir nematė, tai tūrėjo svarbesnių užsiemimų, užstatinėt nekaltom mergelėm vaikus and shit.
Dievas tarė:"Tegul anusas spaudžia šūdus, trydas deginančias anusą ir spirutes nešančias laimę ir smarvę žmonėms!" Ir taip įvyko.
Šudai slydo, tekėjo, varvėjo, degino ir nešė laimę. Ir Dievas matė, kad tai yra gerai, o jei ir nematė, tai tuo metu like'ino urodų statusus feisbuke, padedančius išgelbėti vaikų Afrikoje gyvybes.
Tai buvo šūdai ir dar truputėli šūdų- trečioji diena.
Dievas tarė:"Teatneša Jėzus daugiau degtinės!" Ir taip įvyko.
Jėzus atnešė butelį ir Dievas taškė jį su Juozapu, kol abu nusikomino ir ėmė šikti ant žmonių. Ir Dievas matė, kad tai yra gerai, o jei ir nematė, tai jam buvo per didelė žopa, kad kažką padarytų.
Tai buvo ketvirtadienis-daugiadienių pradžia.
Dievas tarė:"Jėzau, sūnau mano, atnešk baleiką, šliauka kyla ir dar degtinės sveikatai pataisyt!" Ir taip įvyko.
Dievas privėmė pilną baleiką ir dar užpylė, šį kart jau vienas, Dievas matė, kad tai yra negerai, bet netūrėjo valios sustoti. Ir užstatė Marijai dar vieną vaiką, apie kūrį liepė apaštalams rašiūsiems Bibliją nutylėti.
Tai buvo penktadienis- savaitgalio pradžia.
Dievas tarė:"Blet..." Ir taip įvyko.
Ant žmonių galvų pradėjo intensyviau bėgt šūdai, o Dievui vis dar buvo giliai pochui. Dievas tai matė, bet jam vėl buvo pochui, skaičiavo kapeikas dar vienai bonkei.
Tai buvo šeštadienis- diena, kai Dievui atsirašė kepenys.
Dievas tarė:"Daugiau nebegersiu, mažiau irgi" Taip ir įvyko.
Dievas dar kartą prigėrė ir užspringo savo vėmalais, palikęs žmones gilioj šūdo krūvoj, apibėgusius šūdais, tarp urodų ir dar truputėliu šūdų.
Tai buvo sekmadienis, tai buvo pzda.

Tai kaip ten Jus Dievas myli? ;@*

neišskiriantis šūdų rudai, nes reikėtų pradėti gatvėje klijuoti rudas etikėtes, bei visada skleidžiantis meilę bei šūdus,
Apendiksas